Dalinamės blitz interviu su rinkodaros guru, 2019 ir 2020 m. „Metų CMO“ išrinkta į marketingo vadovų TOP 10 – Kristina Mažeikyte!
Kristina, tavo išsisukimo planas ištikus feilui yra?
Visų pirma tai panika ir noras bėgti, bet juk negali imti ir pabėgti, tuomet imi ir pradedi galvoti, ką turi padaryti. Kai supranti, kad padarei feilą, labai greitai įsijungia visi pojūčiai, protas pasidaro labai aštrus ir greitai supranti, ką reikia keisti. Aš visada telkiuosi tokį scenarijaus planą, kad jei darysim variantą A, tai veikiausiai rezultatas bus toks, jei darysim planą B, tai jis matomai bus kitoks. Stengiuosi daugiau nei vieną sprendimą situacijai sugalvoti ir pradedu jį įgyvendinti.
Kaip manai, kodėl žmonės vis dar bijo viešai kalbėti apie savo nesėkmes?
Aš galvočiau, kad taip susiklostė kultūriškai. Juk net į darbus dažniausiai atsirenkame žmones, pagal jų sėkmės istorijas, ar pagal tai, kaip jie kažkur kažką gero nudirbo.
Pamenu, prieš kokį gerą dešimtmetį buvau Izraelyje, ten susitikau su pažįstamu, kuris daug pasakojo apie startuolius. Ir tuomet mane labai nustebino, kad jie į savo komandas atsirinkdavo žmones, pagal tai kiek jie yra kartų suklydę. Ten žmonės visai nebijo kalbėti apie nesėkmes, o juk jos ir yra sėkmės ir viso progreso dalis.
Tikiu, kad jei norime būti sėkmingi, mes turime sufeilinti daugybę kartų! Lietuvoje, ir man asmeniškai nutikus nesėkmei, vis dar būna gėda, visada tarsi tikiuosi, kad niekas nepamatys klaidų ar jų nesužinos, bet kai jas sau atvirai įvardini, supranti, kad tai yra neišvengiama. O jei dar veiki srityje, kurioje iki tol niekas nieko nedarė, tuomet nėra kitos išeities, kaip tik bandymo ir klaidų būdu toliau judėti į priekį.
Manau, kad bandymas išvengti klaidų, tarsi užburia daryti tik vidutinius sprendimus, bet jei norisi sukurti kažką unikalaus, išskirtinio, tu turi suprasti, kad feilai yra tavo kelionės dalis ir jų tame kelyje bus ir 3 ir 86, tol kol pasieksi savo norimą tašką.
Kodėl sutikai savo feilu pasidalinti viešai?
Man labai baisu, bet galvoju, kad esu drąsus žmogus ir galiu! Manau, kad galiu perlipti per save ir papasakoti savo feilą viešai. Anksčiau ar vėliau ateina tam laikas, juk esame subrendę žmonės, kurie gali prisipažinti, kad yra klydę ir tuo pasidalinti su kitais.
Dar labai tikiuosi, kad tai įkvėps ir kitus žmones nebijoti prisipažinti, pažiūrėti į save kritiškai ir tiesiog pasijuokti iš savęs. Juk mes taip retai juokiamės, esame tokie rimti, užsidėję verslininko kaukes, o aš tikiu, kad juokas išgelbės pasaulį ir juoktis reikia!
Patarimas tiems, kas bijo klysti.
Esu dvynukų mama, ir savo vaikų labai dažnai klausiu: tu labiau nori, ar labiau bijai? Čia yra mano magiškas raktas, kuris atrakina atsakymus. Ir jei labiau nori, tai imi ir darai, o jei vis tik labiau bijai, gal tuomet dar nėra tinkamas laikas?
Klaidų labiau linkėtum draugui ar priešui? Kodėl?
Toks filosofinis klausimas! Manau, kad klaidų vis tik linkėčiau savo draugui, juk galėtume apie tai pasišnekėti! Jei draugai yra tikri, su jais juk šnekiesi ir labai nepatogiomis temomis, kitaip tavo pasaulis tarsi netikras, jame nėra gylio. Kai atsitinka feilai, labai išgyveni ir emocijų pasaulis pasidaro daug spalvingesnis. Ir aš turiu su kuo pasidalinti savo feilais ir pasipasakoti, kur ir kaip man nepasisekė. Manau, kad draugus suartina ne tik geri dalykai, o galiausiai su metais nebeprisimeni tų momentų, kai viskas sekėsi ir kai viskas buvo gerai, prisimeni tuos įvykius, kurie buvo juokingi, kurioziški arba tuos, kuriuose klydai ar išgyvenai nesėkmę.
Geriau šimtas klaidų ar 100 Eur? Kodėl?
Aš kaip verslininkė pasakyčiau, kad 100 Eur, bet 100 Eur neuždirbsi nepadaręs 100 klaidų!
Nori gauti Fail Nights naujienlaiškį tiesiai į savo pašto dėžutę? Prenumeruok jį čia:
Comments