Šįkart serviruojame pokalbį su vienu iš renginio pranešėjų – prekinio ženklo fantazijos.lt įkūrėju bei vadovu – Povilu Klusaičiu.
Povilai, esi fantazijos.lt vadovas, „New Habbit“ programėlės įkūrėjas, papasakok apie savo profesinį kelią, kaip atsidūrei kur esi šiandien? Ir kaip spėji su visomis veiklomis?
Mano profesinis kelias prasidėjo nuo marketingo, esu dirbęs reklamos agentūroje, pardavinėjęs reklamą ir taip bepardavinėjant internetinę reklamą atėjo mintis, kad reikia sukurti elektroninę parduotuvę, tai buvo prieš 14 metų. Tuo metu su klasioku ėmėm ir sukūrėm fantazijos.lt, nieko nesigaudydami apie tokio pobūdžio verslą.
Pirmą paletę prekių užsisakėm į mano tuo metu gyvenamą palėpę, prasidarėm prekes ir tiesiog jas apžiūrinėjom. Tad pati verslo pradžia tikrai nebuvo kaip iš vadovėlio, kuriuose dažnai sako, kad verslą reiktų pradėti toje srityje, kurią gerai pažįsti. Kai pradėjau šį verslą, dar pusmetį dirbau ir kitą darbą, o 2009 metais supratau, kad reikia pilnai tik šia idėja ir jos vystymu užsiimti ir štai jau 13 metų tuo ir užsiimu.
Lygiagrečiai šio verslo karts nuo karto atsiranda ir kitų veiklų, buvau sukūręs ir keletą kitų elektroninių parduotuvių, štai „New Habbit“ programėle atsirado iš to, kad vienu metu buvau labai pradėjęs domėtis žmonių įpročiais ir kaip jie veikia visą mūsų gyvenimą. Analizavau kuo skiriasi sėkmingas žmogus nuo nesėkmingo, juk pagrindinis dalykas, kuris skiria mus yra įpročiai! Valios dėka tikriausiai galima daug ką nuveikti, tačiau jei nebus įpročio, tai valia anksčiau ar vėliau vis tiek baigsis. Taigi besidomėdamas įpročiais sukūriau šį apps‘ą, kuris ir toliau gyvuoja.
Po poros metų veiklos su juo supratau, kad neįmanoma savęs visur išskaidyti ir viskam tolygiai skirti dėmesio, tad natūraliai susidėliojo, kad toliau savo profesinėje veikloje pasitrinkau keliauti su fantazijos.lt, nes tai buvo ir yra man įdomiausia sritis.
Ar turi kokią darbo dienos rutiną, ar apskritai tavo darbe gali būti rutina?
Mano darbas, verslas ir asmeninis gyvenimas visiškai persipynęs, nėra taip kad 8 valandą ryto pradedu dirbti ir 17 valandą vakaro baigiu dirbti. Nutinka, kad sekmadienio naktį galiu rašyti e-mailus, net savo darbuotojus esu įspėjęs, kad galiu prirašyti laiškų naktimis, bet aš nesitikiu, kad tuo laiku man kas nors atrašys, aš tiesiog tuo gyvenu. Ir nors viskas gerokai persipynę, man taip tinka ir būtent taip ir įsivaizdavau asmeninį verslą, kuriame pats galiu spręsti kiek ir kada jame dirbti.
Kaip dažnai darbuose susiduri su iššūkiais ir klaidomis, kaip juos priimi?
Su iššūkiais susiduriu nuolat, paskutinis geras pavyzdys puikiai iliustruojantis mūsų verslo iššūkius: prieš kurį laiką filmavomės vienos verslo laidos pokalbyje, vienoje iš mūsų parduotuvių. Prieš pat laidos publikavimą, gaunu skambutį, kad viską teks perfilmuoti dar kartą. Viskas gavosi, taip kad laidos neperfilmavome, bet turėjome daugybę skambučių į įvairiausias instancijas, kol iš jų gavome leidimą, kad tokia laida gali pasiekti eterį. Šioje laidoje filmavosi ir kitokių įmonių atstovai, tačiau jiems, net į galvą nešautų, kad štai paprastą pokalbį apie verslą reiktų susiderinti su įvairiausiomis instancijomis, o mes štai turime tai padaryti. Taigi iššūkių tikrai labai dažnai pasitaiko.
Kalbant apie klaidas ir iššūkius, manau, kad iššūkius mums dažniausiai sukuria aplinka, visuomenė, o štai klaidas susikuriame patys. Man asmeniškai iššūkius tikrai lengviau priimti nei klaidas, į kurias kartais tenka netgi retrospektyviai pažvelgti ir pripažinti jas tik po kelerių metų.
Ar sau pačiam gali pritaikyti šūkį – „Nenustok žaisti”? O gal galima jį keisti į „Nenustok bandyti” arba „Nebijok klysti“?
Manau, kad po šiuo mūsų šūkiu labai daug slepiasi: tai ir bandymai ir klaidos ir tuo pačiu gyvenimo laisvumas. Šis šūkis atsirado įdomiai ir kai aš juo pasidalinau su marketingistais, kurie išmano prekinio ženklo kūrimą, visi jie kartojo, kad jis blogas, juk jame yra neiginys, bet aš vieną iš daugybės kartų jų nepaklausiau ir vis tiek jį pasilikau ir juo esu patenkintas, manau kad jis mums puikiai tinka.
Kalbant apie patį verslą šis šūkis, tiek jo viduje, tiek išorėje mums taip pat labai tinka, kaip pavyzdys, dar 5 metai iki pandemijos mūsų įmonėje niekam nereikėjo eiti į ofisą ir visi galėjo dirbti iš namų (išskyrus parduotuvių pardavėjus) ir pačios įmonės viduje iš tiesų yra labai daug laisvės, taigi šis šūkis puikiai atspindi mus tiek išorėje, tiek įmonės viduje.
Koks tavo požiūris į profesines klaidas buvo tavo karjeros pradžioje ir koks jis yra dabar?
Manau, kad pats požiūris tikrai pasikeitė. Jei darau kažką gyvenime labai pasineriu į tai, tad jei padarau klaidą, bet prieš save jaučiuosi, kad padariau 100% viską ką galėjau, tą klaidą paleidžiu ir judu toliau. Puikiai suprantu, kad kartais ne viskas priklauso nuo manęs, kartais gali tobulai atlikti dalykus, tačiau užtenka, kad vienas mikroelementas neveiktų ir viskas neveiks. Man svarbiausia prieš save jaustis ramiai ir žinoti, kad padariau viską, ką galėjau.
Kaip manai ar gali būti, kad kur vieni mato klaidas, kiti mato galimybes ? Iš kur ateina verslo drąsa laužyti nusistovėjusias taisykles?
Tikrai taip! Dar prieš kokius 4 metus niekas neįsivaizdavo, kad influenceriai galės pristatinėti mūsų prekinį ženklą ir tai bus normalu, dar visai neseniai buvom tarsi atstumtieji, bet būtent todėl ir esam užsiauginę „storą skūrą“, nes puikiai žinom, kad darydami bet kokį naują dalyką sulauksim daugybės „ne“. Esam įpratę bandyti skirtingus dalykus, štai kai prieš 7 metus atidarėm parduotuvę Gedimino prospekte, man visi sakė, kad tokio pobūdžio parduotuvės Vilniaus centre būti negali, o štai ji gyvuoja dar ir šiandien.
Dabar žengiame į verslo dovanų sritį, nes mąstome, kad jei kažkas gali dovanoti skrydį, kodėl negali dovanoti skrydžio intymesnėje gyvenimo aplinkoje ir nors tai gana keista dabar, bet tikiu, kad dar po kelerių metų tai bus norma!
Comments